Félix Hernández Cardoso

Letras en Lenguas Indígenas
Ayuujk (mixe)
Especialidad: Guion Radiofónico

 



SUTSOO JA KAJPXY MATYÄ´ÄKY TYUU´YË´ËTY JAJP PUJX´ËËPÏJËTYPY

PËN WYÏNTANAATYÏP:
Myïtu´uk käjpxpë (mijxy); myïmajtsk käjpxpë (kiixy); myïtïkëëk käjpxpë (mijxy); myïmaktäxk käjpxpë (kiixy); myïmakoxk käjpxpë (kiixy); myïtutujk käjpxpë (mijxy); myïwïxujk käjpxpë (kiixy) jïts ja Pujx´ëëpë Yïkyë´ëpyë. (P.Y)

KUÄNKUYJÄÄM

Jajp yä´ät wïnmää´ny tsyëëny majää´ymatyä´äkyjëtypy, jïts tëë yïkjaanyaxy yä nëkykyijxy (jaakka´ejtp)

P.Y “Suun yïk´awätspë”

P.Y “Yïkpïktäkp ja suun miti´ tyatuu´yë´ëpy yï kajpxy matyä´äky mäjk segundoja´an . Jawyeen nimyëjk jïts tutä´äky yïk näxweett”

Myïtu´uk käjpxpë Njantsy ayëë´yyïmts kutëjk, jantsy ayëyyïm wïnmayïm atëm ja jujky´ajtïn njantsy yïknäjxyïn.

Myïmajtsk käjpxpë Ka´ ëjts njää´kyukï sutsoo yï njayäp ne´ekï tjantsy tyatuntë, jantsy ejxk´atyimts yë´ ne´ekï jï pyiktä´äktyï jyïyujktë, nyääjxtë kyämtë.

Myïtu´uk käjpxpë Ka´ ntsimy nyajäwï sutsoo yï ne´ekï tyapyäättë

Myïmajtsk käjpxpë Mejtsjey, ti kumts yï njayäp xkayïktiy xkayïk´amïtëy tii jïte´n yë´ myeeny´äjttïp, uk mää jïte´n yï myeeny yë´ tpëktë

Myïtu´uk käjpxpë Pats pisää nïtë´ëxy ntejïnt, ëyïmts ëjts jinet jepymyënyï n´uk´ats ejxt.sää jïnet y´uk wä´äny.

P.Y “Yïkyukweetp waajnjaty ja suun ta tuu´yë´y jïts jajp ëkpy ja´ayï yïkmato´ot”

P.Y “Yïkpïktä´äkp mä ja uk jajp natyijy namay wyojtï” ¡Meets jayäp!, ¡jajp meets jayap!, ¡jajp jïte´n xkamatowtïjë!

Myïtïkëëk käjpxpë Määy jayäp pën jïte´n jajp jepyï wïtejtp.

Myïtu´uk käjpxpë jëts ja P.Y Määy jayäp. Ëjts jayäp yäjp kukäjpxïp. (yïkmatoop ku akäj y´awä´ätsy)

Myïtïkëëk käjpxpë Ïxaa jïte´n xjayïknäxtë, ixajpjite´n ja njayok

Myïtïkëëk käjpxpë jëts ja P.Y Näx jayäp yä tëjkjëëjty, awä´ätsts ïxää … ¡nëjkx uk ïxejp tëjk´akipy mtojwïty! “jate´nyï waajnjaty y´atïkëënyï ja uk wojpïtë”

Myïtu´uk käjpxpë Ëy jayäp, Tyëskujuyïp.

Myïtïkëëk käjpxpë tsëënë jayäp. ¡Mejts! ¡mejts! (mëjk´ampy tmïkajpxy ja kyutëjk. Mää ja jajp kaatyääjkjetpy) Jajp xyïkme´nt jï mjo´kxnëëj tun jï mayyäjt.

Myïtïkëëk käjpxpë Ëy jayyäp ku m´ats kukäjpxï jaayïts jyäwï, nka´uk napyääjtnïya´antë ëy ja wïnkon ja jëën ja tëjk

Myïtu´uk käjpxpë Jantsy jate´nxï jayäp jïte´n jyaty.(jaa ja jyayok jyaty)

Myïmaktäxk käjpxpë Määy jayäp.

Myïtu´uk käjpxpë Määy jayok

Myïmaktäxk käjpxpë Ïxä jajäp jï mjo´kxnëëj.

Myïtu´uk käjpxpë Tyëskujuyïp jayok.

Myïmaktäxk käjpxpë Sää jïte´n ja njayok jam.

Myïtu´uk käjpxppë Ïxam jayok ja´ jate´n tjayïknaxy

Myïmaktäxk käjpxpë jëts ja P.Y Ja jayäp mjaak uk matyä´äktët. (jate´enyï ja jyayok yë´pyïtsimy, yïkmatoop ku nïke´exy wyä´kpïtsimy)

Myïtu´uk käjpxpë Jate´nïmts ëjts jayäp ja n´ats miny, të ëjts ja mëj jotmay jyäwï xpääty atsu´ujkyï.

Myïtïkëëk käjpxpë Ti timts jayäp mjäjtïyïp mkupajtïyïp.

Myïtu´uk käjpxpë Ka´ tsimytyii, nmeeny njïnkääp ëëts jïte´n ka´ejtp, ja mïtunp ja mïpëjkp ëëts Ka´ats jïte´n ja meeny jyantsy yy´iiky

Myïtïkëëk käjpxpë Jate´n jayäpï, pï ka´ap jayäp nukï xtsimy kyuma´aty ka´ yï yïkjujky´äjtpë tyimy yïk´ëëky.

Myïtu´uk käjpxpë Pats ëjts jayäp jïte´n yä të nminy të njä´äty jïts meets xkäjxpputëkït sutsoo ëëts ntapyäätt uk tii meets mmeeny´ajtypy, jantsy jate´n ëëts jïte´n n´ijxy nkëy ku meets jyäwï akujk jotkujk xniyyïknaxy, jate´nts ëjts jïte´n ja may´äjt yäm n´amïtëy mpëjktsëy.

Myïtïkëëk käjpxpë Jiiii pï jate´nxï jayäp jïte´n yï jakam jïxkëm kyaxi´iky, säm ja ayuujk wyä´äny, ku ntuunïnt npëjkïnt japom japom, kuwänï ja meeny yïkpääty yïk´ijxy.

Myïtu´uk käjpxpë Ja tunp ja pëjkp ëëts jayäp japom japom, ka´ats jïte´n ja meeny y´iiky, ka´ nyïpety, uk ka´ats t´ukpätnï ntajuu´yïnt ntakäjpxïnt ja npïktä´äkyu´nk.

Myïtïkëëk käjpxpë Pï ka´ap jayäp xtsimy kyuma´aty, yämjïnet nnakyäjpxputëjkïya´ant.

Myïtu´uk käjpxpë Jantsy tsimy tyëskujuyïp jayäp.

Myïtïkëëk käjpxpë Yïkxon jayäp x´uk patmato´ot yï ayuujk miti´ ëjts ïxaa nïkäjpxwanpy, ka´ pën xtukmato´ot miti´ ëjts jïnet ïxäm nnïkäjpxp nnïmatyä´äkp, mejts yï ïxäm ja´ayï ntukmatëëpy

Myïtu´uk käjpxpë Ka´ap jayäp xkuma´aty amënyï ëjts yë´ nmï´ett.

Myïtïkëëk käjpxpë ¡Wa´ats ëëts nmeeny´ajtypy ¡tsääj, tsätoo´kpts ëëts!.

Myïtu´uk käjpxpë ¿Tsääj mtooktïp?

Myïtïkëëk käjpxpë Shhhh tutä´äky jayäp nmatyääjkïnt ku jï jää´y x´amatonäjxïnt.

Myïtu´uk käjpxpë Ëy jayäp, ëy jayäp

Myïtïkëëk käjpxpë Pïnï mjantsy myeenypyëkwämp jïte´n jëpyï jëpyïxï jïte´n mnëjkxkojt jajp në´akipy jajpts ja tsääj x´ats patsë´mt jïts xyïknëjkxt jam jatu´ukpï käjp, jam xtsimy myï ïxäkkojt määy kujk´äm, ka´ yï tsää jam tyimy nyïmpäätï.

Myïtu´uk käjpxpë Jantsy jayäp jïte´n mwä´äny.

Myïtïkëëk käjpxpë Jantsyxï ëjts jayäp jïte´n nwä´äny, jate´n ëëts yï nmeeny npääty n´ijxy.

Myïtu´uk käjpxpë Pï jantsytsimy tyëskujuyïp jayäp ku ëëts jate´n xkäjpxputëkï. Ïxä ëjts jate´n nëjkx ntuny ku ja määyxyëëw tpäätt.

Myïtïkëëk käjpxpë Kitï jayäp mwä´äny, nay´ejxyetïyï.

Myïtu´uk käjpxpë Ja jayäp napyätkojmïya´ant, tyëskujuyïp jayok yäm ëjts n´uk nëjkxnë.

Myïmaktäxk käjpxpë Kitï jayäp mwä´äny, jam ja njayok xkäjpxpoo´kxt. (jajp yïkmatëy y´atsëy ja jyayok)

P.Y “Yïkyukweetp ja suun ta tuu´yë´y (ëy ja tyïkätst ëy o miti´ yïkpïktä´äkt)”

P.Y “Yïk näxwee´tp tutä´äky ja suun ta tuu´yë´y (joox ja´ayï yïkmato´ot)”

Myïtu´uk käjpxpë Ëjts nmetsy.

Myïmajtsk käjpxpë Oooj, men ne´ekï mtsimy ajoppï yäjp nkäjpxïnt nmatyääjkïnt.

Myïtu´uk käjpxpë Ëyïmts jate´n wa´n ëjts ja´ayï t´uk ats kïpujy.

P.Y “(nïke´exy ja nëëj yïkmatëy yë´ëy) jïts jatyï Yïkmatëy ja texy ja tas jajp wÿinaä´äny kaatyäjkjëtypy)”

Myïmajtsk käjpxpë Ajop´ät ïxäts ëjts jï xëjktöjkxu´nk të nyïk´ëyï, mëët jï tsujxkniiymye´ey.. uk nïmatyä´äkïmts jïte´n jantsy sää jïte´n ja njayäp të wyä´äny, jantsy määjïk jïte´n yï myëëny jyïnkääp yë´ tpäättë.

Myïtu´uk käjpxpë Pï nëmpts ja njayäp wyä´äny tsätoo´ktëpïk ja´

Myïmajtsk käjpxpë ¡Tsätoo´ktïpï!

Myïtu´uk käjpxpë Jate´nïk nïtë´ëxy, pïrï myïtsoo´ntïpïk ja´ jëtsïk ja t´ats tooktï jajp jatu´ukpë käjp, ka´apïk yï jajp tsimy nyïpäätï.

Myïmajtsk käjpxpë Ka mïpikyimts ja jyäwï yïkmatëy, pï wan tjantyimy uk ijxy, pï jate´n jïte´n n´uktuu´nïnt.

Myïtu´uk käjpxpë Pï uknay´a´ejxïyïpts ëjts jïte´nï tsimy jya´yï ja määy tpäätt jïts ëjts ja tsää n´uk ats yïktsoont.

Myïmajtsk käjpxpë Ëyïmts jate´n n´uk tuu´nïnt

P.Y “Yïkyukweetp ja suun ta tuu´yë´y, kuts mäjk segungoja´annyäxt jats y´ats yïkpïktäxt mä ja radio ja xyëëw nyaxy, jïts jatïkoojk yïkyukwee´tkojmë ja suun ta tuu´yë´y jïts jyaak matyäkkojtït”

P.Y (Jajp joox yïkmatooke´eky ja tsapna´ääw y´ayä´äxtë, nitykytyï joontë)

Myïtu´uk käjpxpë Mejts, mejtsey, pïtë´knï, ïxa ja xëëw jyäjtäknï

Myïmajtsk käjpxpë Mmm. Ooj, yä ëjts npïti´iky.(nii myääp mo´tp y´atsëy)

Myïtu´uk käjpxpë Tutä´äky pïtë´ëk, jïts x´uk a´ejxït ja kaaky ja tojkx, wan ëjts t´uk ejxmuky ja npïktä´äky jïts ëjts ja tsääj n´uk ats yïktsoont.

Myïmajtsk käjpxpë Ëyïmts mejts jate´n, ïxä ejts n´uk´a´ejxïkyixy.

P.Y Yïkyukweetp ja suun ta tuu´yë´y, kuts mäjk segungoja´annyäxt jats y´ats yïkpïktäxt mä ja radio ja xyëëw nyaxy, jïts jatïkoojk yïkyukwee´tkojmë ja suun ta tuu´yë´y jïts jyaak matyäkkojtït

Myïmajtsk käjpxpë Men m´ats jo´kxnë´uuky

Myïtu´uk käjpxpë jëts ja P.Y Tyëskujuyïp (nïke´exy yïkmatëy ku ja jo´kxnëëj tjïtuty).

Myïtu´uk käjpxpë Jam mejts yï pë´ëx waanï xnatskonït wan ëjts yï nnë´any ttamï´uukï.

Myïmajtsk käjpxpë Ïxäj.

Myïtu´uk käjpxpë jëts ja P.Y Pï wan ëjts t´uk ats xïnaxy jayïnet koots nnapyatyïya´ant, pïnï säyï ëjts jïnet muum nkukootsï jats japom njä´äty.

Myïmajtsk käjpxpë Ëy mejts jate´n nay´ejxyetïyï. (nïke´exy yïkmatëy tsyëëny, Jïts ja uk wyojtï)

P.Y “Nïke´exy ja nëyë´ëpyï yïkmatëy) jïts waanï y´ats mejkï jïts jatyï yïknäxwee´tkojmï”.

Myïtu´uk käjpxpë jëts ja P.Y Ti miti´pï tsääjïmpts jïte´n ntejïnt njantsimy pyatsë´mp, pï yä´ät tsujxktsääjïte´n yë´ jyawï nyi y´exk´atyïm kaxë´ëkp. (nïke´exy ja nëyë´ëpyï y´amonnë)

P.Y “Nïke´exy yïkmatëy ja jää´y kyäjpxtë myatyä´äktë, jate´n säm ku ja määy tyumyïyï.”

Myïtu´uk käjpxpë jëts ja P.Y Pï yä ëjts jïte´n määykujk´äy n´uk pïktä´äkt yï ntëëky yï nyaky, pï jate´nxï ja njayäp ojts xtanï´ane´emy. “Nïke´exy yïkmatëy ku ja tsyääj tjuky jïts tpëëtuu´jï”.

P.Y Yïkyukweetp ja suun ta tuu´yë´y, kuts mäjk segungoja´an nyäxt jats y´ats yïkpïktä´äkt mä ja radio ja xyëëw nyaxy, jïts jatïkoojk yïkyukwee´tkojmët ja suun ta tuu´yë´y jïts jyaak matyäkkojtït

Myïtu´uk käjpxpë jëts ja P.Y ¡Juytyï ja mtsääj! ¡pën tsyëjkpy ja në´atsääj!, ¡pake´tï ja mtsuxk tsääj! Mpëjktïp yï në´atsääj?

P.Y “Ëy tyïkätst ja suun ta tuu´yë´y jïts waajnjaty yïkyukweetkojmït”

Myïtu´uk käjpxpë ¡Juytyï ja mtsääj! ¡pën tsyëjkpy ja në´atsääj!, ¡pake´tï ja mtsujxk tsääj! Mpëjktïp yï në´atsääj?

Myïmakoxk käjpxpë ¿Tsääj? ¡penïmts ntejïnt yä jï tsääj jyuupy?

Myïtu´uk käjpxpë Juytyï ja mtsääj! ¡pën tsyëjkpy ja në´atsääj!, ¡pake´tï ja mtsuxk tsääj! Mpëjktïp yï në´atsääj?

P.Y “Ats Yïkyukweetp waajnjaty ja suun ta tuu´yë´y jïts jatïkoojk waanï yïknäxweett jajp ëkpy joox yïkmato´ot”

Myïtutujk käjpxpë Yïte´npyë utsy.

Myïtu´uk käjpxpë Mjuupy jïte´n jï tsääj.

Myïtutujk käjpxpë Jeky të nja ijxy nja këy ku yï mtsääj xja awänï, pën mejts mnïmää´yïp ¿ku jï tsääj yää yïkjuy?

Myïtu´uk käjpxpë Mejts äjtsy jïnet mjantsy tsimy myaa´kxp pï njayäp xï ëjts jïte´n jate´n xnïmaapy kujïk ya jï tsääj kyatsimy nyïpäätë, nmeeny xï ëjts jïte´n katsimy ejtp pats ëjts ja ojts n´amtëy ja käpxputëjkïn jïts ëjts jï na ojts xnëëjmï kujïk ëjts jï tsääj yä n´ats tookt, ka´apïk yï yää tsimy nyïpäätë.

Myïtutujk käjpxpë Mïku´uk´u´nk të mejts myïkwïntääy´aty, nukï mejts ja mjayäp të mtaxi´ikyïyï, ka´ya pën jï tsääj tjuy, yä ëëts jï tsääj nmëëtï, ïxa nukï jï tsääj kyo´nïtï.

Myïtu´uk käjpxpë ¿Tii wanïmts ntejïnt ja njayäp jate´n xtsimy tyuny?

Myïtutujk käjpxpë Yïte´n mtapyäätt, ïxää yiinwaan jï mmeeny ja tiikati x´uktaju´uty, ïxëm ïjxko´ yï tsääj jïts ne´ekï mwïnpejtnït jam mkäjpkkëjxp.

Myïtu´uk käjpxpë jëts ja P.Y mejts mïku´uk, tyëskujuyïp ëjts nyajkpy “jatenïk nïke´exy ja tsää yïkmatëy t´ïjxkë´ëy”

Myïtutujk käjpxpë Nay´ejxyetïyï.

P.Y “nïke´exy yïkmatëy joox ja jää´y yyäktë tyooktë” Jaak tuu´yë´ëpy yä´ät äpmatyä´äky…

 

KUÄNKUYJÄÄM

Cuento oral transmitido de generación en generación, adaptado a un guion de radio (fragmento)

Locutor 1 (hombre) Locutor 2 (mujer) Locutor 3 (hombre) Locutor 4 (mujer) Locutor 5 (mujer) Locutor 6 (hombre) Locutor 7 (mujer) y Controles Técnicos.

C. De audio Rúbrica de entrada

Control Cortinilla (se desvanece después de 10 segundos, y queda como música de fondo)

Locutor 1 ¡Hay mujer! La vida que nos tocó vivir es cada vez más difícil. (un poco sorprendido)

Locutor 2 Pues yo no sé qué futuro le podemos dar a nuestros hijos, no sé cómo le hace el compadre que se ve que tienen una vida más tranquila, veo que tienen mucho ganado, terrenos, y su casa no está nada mal.

Locutor 1 Pues la verdad no lo sé.

Locutor 2 Oye, y ¿Por qué no vas a la casa del compadre y le sacas plática de cómo o de donde obtienen su dinero? Igual y se compadece de nosotros y nos ayuda con algo.

Locutor 1 No sé mujer, pero bueno… voy mañana tempranito a verlos a ver qué me dicen.

Controles Sube volumen música de fondo.

Locutor 1 y controles “De fondo se escuchan ladridos de perros” Buenos días, buenos días compadre, ¿Hay alguien en casa?

Locutor 3 Buenos días quien anda ahí tan de madrugada.

Loc. 1 y controles Buenos días compadre soy yo. ”se escucha el sonido de las bisagras de una puerta abriéndose”

Locutor 3 Que tal como están, como está mi comadre

Locutor 3 Pásele compadre, entre a la casa no se quede ahí parado… ¡vete perro, vete a buscar animales, fuera!

Controles “se desvanecen los ladridos de los perros”

Locutor 1 Está bien muchas gracias.

Locutor 3 Tome asiento. ¡Mujer!, ¡mujer! (le grita a su mujer que está en la cocina) hay me traes 2 tazas de café por favor.

Locutor 3 Que tal compadre, gracias por visitarnos, a veces estamos tan cerca pero ni nos saludamos o ni nos da tiempo visitarlos.

Locutor 1 Así es compadre (interrumpe comadre)

Locutor 4 Buenos días compadre le ofrezco una tacita de café.

Locutor 1 Muchas gracias.

Locutor 4 Como está mi comadre.

Locutor 1 Ahí estamos que ya es ganancia.

Loc. 4 y controles Los dejo platicar con su permiso. “se escuchan los pasos de que se retira del lugar”

Locutor 1 Pues mira compadre, vine porque me surgió una necesidad muy grande.

Locutor 3 Pues que será compadre, a ver si en algo te podemos ayudar

Locutor 1 Pues mire verá, últimamente hemos notado que nuestro dinero ya no nos rinde, trabajamos y trabajamos y no juntamos nada…

Locutor 3 Así están las cosas muy difíciles compadre pero nada que no se pueda solucionar, dios siempre provee a los más necesitados, así que usted no se preocupe.

Locutor 1 Pues vine porque mi esposa y yo queríamos si usted nos pudiera dar algunos consejos de cómo o de donde obtener un dinerito extra que nos ayude a solventar nuestros gastos, venimos con usted porque vemos que su situación económica es bastante cómoda, no sé si pueda ayudarnos.

Locutor 3 ¡Híjole! Pues como siempre se ha dicho el dinero se obtiene trabajando.

Locutor 1 Lo hemos hecho, no descansamos pero no es suficiente para comprar nuestras cositas

Locutor 3 No se preocupe compadre, yo con mucho gusto te ayudaré.

Locutor 1 Muchas gracias compadre.

Locutor 3 Mire, lo que te voy a pedir es que no se lo digas a nadie, solo a usted le confieso mi secreto. (hablando en voz baja)

Locutor 1 No se preocupe compadre yo me quedaré calladito.

Locutor 3 Nosotros vendemos piedras, piedras de rio.

Locutor 1 ¿Piedras?

Locutor 3 ¡Shhhhh¡ hable más despacito porque hasta las paredes oyen.

Locutor 1 Está bien, está bien.

Locutor 3 ¿Si quieres ganar dinero? Muy tempranito antes de que salga el sol tienes que ir a acarrear piedras en el rio y lo llevas al siguiente pueblo en un día de plaza, ahí te acomodas en el mero centro de la plaza y empiezas a ofrecer tus piedras.

Locutor 1 ¿En serio compadre?

Locutor 3 Es en serio compadre, o de donde crees que hemos sacado mucho dinero, ¡pues ahí! de las piedras.

Locutor 1 Pues muchas gracias compadre, eso mismo haré, voy a platicarle a mi esposa y me prepararé para el día de la plaza.

Locutor 3 No hay de qué cuídese y nos vemos pronto.

Locutor 1 Nos vemos compadre, ¡comadre! ¡Gracias por el café!

Locutor 4 ¡No hay de que! ¡Me saluda a mi comadre! (se escucha contestar desde lejos)

Controles Sube música de fondo (puede cambiar de ritmo o género)

Controles Baja volumen y queda música de fondo

Locutor 1 Ya regresé

Locutor 2 Ven a almorzar de una vez y me cuentas que te dijo mi compadre.

Locutor 1 Está bien, me lavo las manos y ya.

Controles (Se escucha sonido del agua y después suenan utensilios de cocina

Locutor 2 Te preparé este rico almuerzo, frijolitos con salsa verde…pero cuéntame que dicen, que de dónde obtienen su dinero.

Locutor 1 Pues mira, mi compadre dice que ellos venden piedras.

Locutor 2 ¿Piedras?

Locutor 1 Si mujer, en serio, pero que lo llevan al siguiente pueblo y que ahí se vende muy bien.

Locutor 2 Eso sí que está raro, pero bueno, si no intentamos seguiremos igual, y nunca tendremos dinero.

Locutor 1 Pues me voy a alistar para el día de la plaza, iré al rio y cargaré algunas piedras para el otro pueblo.

Locutor 2 Está bien.

Controles Sube volumen música de fondo, después de 10 segundos, se reproduce identificación del programa, y de nuevo la música de fondo para regresar a la plática.

Controles “Se reproducen cantos de gallos, grillos y de aves, dando idea que es de madrugada”

Locutor 1 Mujer, mujer levántate, ya es de madrugada

Locutor 2 Mmmmm, voy, voy (contesta somnolienta)

Locutor 1 Levántate con calma, voy a alistarme para ir por las piedras, tengo que llevarlas al otro pueblo, me preparas comida para llevar porque va ser un día muy largo.

Locutor 2 Está bien, ahorita mismo te preparo todo.

Controles “Sube volumen música de fondo, dura 10 segundos y se vuelve a bajar para continuar con la charla”

Locutor 2 Ven a tomar café alientito.

Locutor 1 y controles Muchas gracias, “se reproduce sonido como tomando café, se escuchan sorbos”

Locutor 2 ¿Te paso unas tostadas para tu café?

Locutor 1 y controles Por favor mujer, sino me va dar hambre en el camino. “se escuchan ruidos de cocina”

Locutor 2 Aquí está.

Locutor 1 y controles Ya me voy mujer, en la noche regreso, sino hasta mañana nos vemos. “se oye en el fondo ladridos de perros que poco a poco se va desvaneciendo” y sube música de fondo. (se puede ir cambiando la melodía de fondo depende de cada situación del cuento)

Locutor 2 Cuídate mucho, aquí te espero ( se oye pidiendo al creador protección en su viaje)

Controles “va apareciendo el sonido y el ruido de pájaros y del correr del rio” después de 10 seg, baja y queda como fondo musical

Locutor 1 y controles Pero de que piedra será, voy a llevar las piedras verdosas seguramente son las que valdrán un poco más….”se va desvaneciendo el sonido del rio”

Controles Se escuchan murmullos de personas, sonido de que están en una plaza pública”

Locutor 1 y controles Como mi compadre me dijo que es en el centro de la plaza, pues aquí me acomodaré, “se escucha el sonido de las piedras que se acomodan en el suelo”

Controles Identificación del programa, hora,

Controles “Regresamos apareciendo la música de entrada, luego de 10 seg. Baja lentamente para música de fondo”

Locutor 1 y controles ¡Piedraaas!. ¡lleven sus piedraaas!, ¡pieeedras de riooo! ¡piedras! ¡pieeeedras preciosaaaas! (Se desvanece el sonido)

Controles Cambia musica de fondo y aparece lentamente”

Locutor 1 ¡Piedraaas!. ¡lleven sus piedraaas!, ¡pieeedras de riooo! ¡piedras! ¡pieeeedras preciosaaaas!

Locutor 5 ¿Piedras? ¿Quién necesita piedras? Cada vez el mundo está al revés, quien compraría piedras.

Locutor 1 ¡Piedraaas!. ¡lleven sus piedraaas!, ¡pieeedras de riooo! ¡piedras! ¡pieeeedras preciosaaaas!

Controles “Se desvanece el sonido y vuelve a aparecer lentamente, queda como fondo”

Locutor 6 Buenas tardes buen hombre

Locutor 1 Buenas tardes señor, ¿quiere piedras? Cómprame algunas piedras.

Locutor 6 Te he observado toda la mañana, veo que ofreces tus piedras para venderlas, ¿Quién te dijo que las piedras se pueden vender?

Locutor 1 La verdad, fue un compadre mío, le pedí consejos de cómo ganarme unos centavitos, a lo cual el me aconsejó traer estás piedras desde la comunidad vecina, y que aquí se venderían muy fácilmente.

Locutor 6 Pues tu compadre te ha engañado, aquí nadie necesita de piedras, él se ha burlado de ti.

Locutor 1 Pero no lo puedo creer, que mi compadre me haga eso.

Locutor 6 Ten, toma estos centavitos y tira las piedras que aquí nadie te las va comprar.

Locutor 1 y controles Muchas gracias señor y que diosito lo bendiga. “Sonido de piedras donde las va tirando” Continúa…